Baltos nosinaitės prasmės beieškant: Kalėdinis

2019 gruodžio 23 Be kategorijos Neda Letukytė

Kažkada rašiau, kad turiu dainų, kurių klausausi absoliučiai slaptai, sąrašėlį. Sunku nusakyti energiją, kuri aštriais impulsais keliauja po visą kūną, kai savo paauglystės kambaryje groju vieninteliu man pavaldžiu pianinu – kompiuterio klaviatūra, fone visu garsu skambant toms dainoms, kuriomis nemėgstu dalintis su kitais. Ne iš piktumo, tik iš naivaus troškimo turėti kažką labai savo, labai nediško, labai man. Kaip tą subtilų momentą, kai tamsų gruodžio…

Gyvenimas – žodis, kurio negalima minėti

2019 rugsėjo 16 Tekstai Neda Letukytė

Mama galvoja, kad mano gyvenimas – filmas. Jei galėtų, ištisas dienas sėdėtų su spragėsių indu priešais mega giga dydžio ekraną ir emocingai išgyventų kiekvieną akimirką su kino juostos herojais. Trumpiau tariant, su manimi. Ji žino, kiek daug jaudinančių dalykų man nutinka per savaitę – lygiai tiek, anot jos, nutinka jiedviem su tėte per ištisus metus. Ji neleidžia planuoti sausio mėnesio, nes sako, kad iki sausio…

Laiškas senam geram draugui

2019 rugpjūčio 29 Tekstai Neda Letukytė

Mano senas drauge, koks gyvenimas! Ilgiuosi Tavo stebėjimosi jo tėkme, kaita ir dar pragariškais karščiais paskutinę vasaros savaitę. Ar tu vis dar burbi dėl… tiek to, gali neatsakyti. Seniai nesimatėm? Nežinau, laikas – realiatyvus dalykas, dėl jo galime sutarti. Tik aišku, kad nesimatėm tiek, kiek užtrunka išmokti naujų dainų, atrasti nematytų gatvių ir beatodairiškai įsimylėti. O, mano mielas drauge, ar Tu pamilai? Ar pakibus pilnačiai…

Roko žvaigždė

2019 liepos 5 Poezija Neda Letukytė

Mama aš roko žvaigždė Pinigų neturiu bet kišenėse dainos Nekainuojančios daugiau nei bemiegė naktis Kuriai vykstant sapnuoju Mažytį furgoną Jos basas pėdas lauko pievoj Visą pavasarį Gastroles Europoj Pabudęs už bilietėlį sumoku Sąžinės akordų daina Ji džiūsta ant tavo skalbinių virvės Mama tam kieme kur ji supas Aš ir tapau žėrinčia kerinčia mirgančia Taigi žvaigžde Prasiskėliau kelį ir mane kaip faraoną nešė Aplink raudojo Šokinėjo…

Balto lapo simfonija

2018 gruodžio 31 Poezija Neda Letukytė

Balto lapo simfonijoj Neužsirašo istorija Neužsilieka Vaterlo Nekrenta gruodis Debesų atplaišom Nesusitinka rankos Mūsų rankos Tik mažyčiai Netyčia nugirsti šešėliai Atgula balto pokaičio Simfonijai sugriežiant Vakarykštį tvaną Mūsų mažas paukštukas Jame nepakilo Taip ir neperskrido Nematomos ribos Trys kvėptelėjimai Iki drąsos Drąsa bailiams Ir apkabinimai ginkluotiems Vėjas nepaeinantiems Muzika kurtiesiems Užsirašo istorijomis Kol balto lapo simfonija Tuščiai gaudžia Už nepakilusį paukštį Jam šiąnakt išauga sparnai…

Dienoraštis: 2018 m. gruodžio 20 d. Vėl ištikusios žiemos istorijos

2018 gruodžio 20 Dienoraštis Neda Letukytė

Perpildytame troleibuse nėra kuo kvėpuoti, bet ir įsikibti niekur nereikia, minia šalikuotų keleivių mane tiesiog laiko. Svajoju apie šaltą gruodžio orą, svarstau, dėl ko kiekvienas iš šių paniurėlių šiandien keliauja perkreiptu veidu. Gal darbe nepasisekė, gal žmona išdavė, gal siuntinys vėluoja…o gal kas spardo? Garbės žodis, nu spardo kažkas. Apsidairau (kiek tai įmanoma apsivyniojus skarą iki akinių rėmelio) ir pastebiu tokią ponių ponią, kuri sėdi…

Eilėraštis netoli namų

2018 gruodžio 20 Poezija Neda Letukytė

Jauti už mūsų nugarų Kažkaip beviltiškai tyku Ir tylim aš Ir tylim tu Suspaudžia lūpas nuo garsų   Juk taip beviltiškai artu Tik pėdos dvi iki namų Kol tylim aš Kol tylim tu Pasensta mamos nuo šnekų   Už mūsų kibiras natų Užstrigęs vėjui tarp kasų Bet tylim aš Bet tylim tu Tarp pasikorusių eilių   Juk pėdos dvi iki namų Kur sukas mamos tarp…

Laimingas siaubo elementas

2018 gruodžio 14 Poezija Neda Letukytė

Kaip ant palangės paliktas žodis Taip ir šakos į mano langą esti Sienose šešėliai besiveliantys į mano sruogas O aš niekad ir neatsisuksiu Neduokdie už šešėlio bus rytojus Neduokdie šešėlio nebus Braižos aplink langus mano paklydęs Mano purvinas mano murkiantis Kutenantis skaudėjimas   Ir ta šaka Laimingas siaubo elementas Nors imk ir Nusilaušk Pasimerkt ant rašomojo stalo Kačiukų porelę Kad nužydėję geltonai kutentų Siaubo elementui…

Rudeninis

2018 spalio 28 Poezija Neda Letukytė

Išvesk iš nakties Klausyk klausyk Sparnais plaka Garniai pažeme Šnabždėk šnabždėk Ruduo teka Dar klausyk ir laikyk Kitoj rankoj Patylėk palydėk Mano sauja Raudonuot abejot Karšto ryto šermukšniais Ir suspėt nevėluot Išvaduoti rugpjūtį Išvesk iš nakties Balta balta Nevėluok susapnuot Spalio maldą Šnabždėk šnabždėk Garniai gęsta Kruvinai rasa semia Dar klausyk ir laikyk Kitoj rankoj Supas kreivas pasaulis Ir laukia

Pranašystė

2018 rugsėjo 6 Tekstai Neda Letukytė

Priešais mane – du delnai paskutinio vandens, kuriame prausiasi mažytis paukštukas. Ir džiaugiasi, kol saulė kutena pakaušį. Kažkas sako, kad irgi paskutinė. Gurkšnis vandens išslysta iš saujos ir išteka išsyk su laiku, greičiau už ciferblato rodyklių tiksėjimą, bet lėčiau už pirmą gelsvą lapą, nusileidusį ant nosies. Paukštukas kyla. Paukštuko vanduo dabar – žemės vanduo. Toji žemė suvilgytais laukais ruošiasi kasmetinei mirčiai tik tam, kad pasiuntinys…