Kloju lovą – dulkelės pakyla,
Pataluose raukšlė įvelta,
Dulkių erkės per kūną nubyra,
O pagalvėj raukšlė sumesta.
Virsta dulkėm pakrikusios mintys,
O iš jų mėnuo stato sapnus.
Karpo patalas svylančius plaukus,
Dulkių erkės šnopuoja sūnus.
Susimetusios raukšlės naktiniuos,
Glosto dulkėm bespalvė kaldra,
Mano akys beviltiškai vienos,
Žnaibo kūną mintis pamesta.
N.Letukytė