Jauti už mūsų nugarų

Kažkaip beviltiškai tyku

Ir tylim aš

Ir tylim tu

Suspaudžia lūpas nuo garsų

 

Juk taip beviltiškai artu

Tik pėdos dvi iki namų

Kol tylim aš

Kol tylim tu

Pasensta mamos nuo šnekų

 

Už mūsų kibiras natų

Užstrigęs vėjui tarp kasų

Bet tylim aš

Bet tylim tu

Tarp pasikorusių eilių

 

Juk pėdos dvi iki namų

Kur sukas mamos tarp stalų

Nutrūksta kas delnuos vaikų

Ir sninga man

Ir sningi tu

Iškritęs liepom ant pečių

 

N. Letukytė

 

Eilėraštis pirmą kartą publikuotas projekto KUO GYVENSIU straipsnyje-interviu štai ČIA.