Kaip ant palangės paliktas žodis Taip ir šakos į mano langą esti Sienose šešėliai besiveliantys į mano sruogas O aš niekad ir neatsisuksiu Neduokdie už šešėlio bus rytojus Neduokdie šešėlio nebus Braižos aplink langus mano paklydęs Mano purvinas mano murkiantis Kutenantis skaudėjimas Ir ta šaka Laimingas siaubo elementas Nors imk ir Nusilaušk Pasimerkt ant rašomojo stalo Kačiukų porelę Kad nužydėję geltonai kutentų Siaubo elementui…
Neperskaityti laiškai
Neda LetukytėIšvesk iš nakties Klausyk klausyk Sparnais plaka Garniai pažeme Šnabždėk šnabždėk Ruduo teka Dar klausyk ir laikyk Kitoj rankoj Patylėk palydėk Mano sauja Raudonuot abejot Karšto ryto šermukšniais Ir suspėt nevėluot Išvaduoti rugpjūtį Išvesk iš nakties Balta balta Nevėluok susapnuot Spalio maldą Šnabždėk šnabždėk Garniai gęsta Kruvinai rasa semia Dar klausyk ir laikyk Kitoj rankoj Supas kreivas pasaulis Ir laukia
Na tai laimei kad jis Mano Dievas turiu omeny Dar moka melstis Ir melsdamas kelia akis Jas varto stebėdamas Kaip ne per gėlynus einu Per vasario pliurzę Meldžia nepaslydimo Na tai laimei kad jis Girdi kaip kvėpuoju Tavo kuždėjimą Į ausies kriauklę girdi Nelyginant jūra ošia Išplaukia žodžiai Pagaunantys kaskart kai Užkliūnu už kito gyvenimo Kaskart kai jau krisiu Mano Dievas…
Mano mieganti Varnai keistai tykūs Jei sapne pagautum – Žemuogių dainą Niūniuodama prakalbink Pavasariu pašauk Mano mieganti Horizontas prasideda rytoj Tik už apsnigto lauko – Jeigu bristum Palik pėdas Ir aš atrasiu Mano mieganti Visos jūros dūksta vienodai Nepiktą prakeiksmą plakdamos – Jeigu prausies Bespalvėm keterom klokis Ir aš žvilgsniu nusaugosiu Mano mieganti Sapnų upes semi Vandenį kaitini sykiu Žemuoges užmerkus Varnus kalbinsi Svečiuos vadinsi…
Jeigu sakytų pakartoti pasaulį Prasidėčiau nuo vakaro Viskam jau pasibaigus Kai pradžiai net prasmės nėra Tai būtų vakaras kuriame snigtų Pustydamas pasaulis susikurtų tylą Tik niekas nė nepastebėtų Per daug skubėtų laužą kurti tau Viską kartočiau nuo ano galo Smilkstančių pušų kvapo Atsiradusio dar iki visatos Nosį kutenančiam vakarui Tai tas vakaras kada Prasidėčiau muzikine dėžute Skambėčiau po užsklandos po poezijos Nors…
Dalyvis nr.1 Taip aš pirmą kartą Dar nuo Betliejaus laikų Išgirdau šventinę muziką Tuomet ji kvepėjo Muilu ant kurio pakuotės Piešia perdėm baltas pakalnutes Turėjo savo vietą Ir niekada nesibrovė Kur nereikia Jautėsi kaip pirmas sniegas Dar nespėjęs sušilti Tebekrentantis į delnus Bet tirpstantis jų nepasiekęs Taip aš prisimenu tą kartą Iki kurio nežinojau Dar tik taikiausi suprasti Kad many visada buvai Ta Kalėdinė muzika…
Gyvenime gauni Tik vieną Persefonę Norėtum laikyt cukraus Dėžutėj tik ji pati Sau mūza Ant mažojo pirštelio Užsukusi medvilnės siūlą It giją į pasaulį Kad nepamestum Riešutų kvepėjimo Iš kurio naikinanti Šviesą ateina ja tampa Pareina sodu Senam žvilgsny Ką tik nuskandinus Bitės kraujo raudonumo Šlamesį sodais Sugrįžta į cukraus Kubelį jame multivisatos Begalybės lankuos Žaidžia pirštai ir Užsikabina siūlas iš žemės Kurioj akli ir…
Po tavo krūtine yra žemėlapis Jai kilnojantis mudu pasislenkam Per vieną šviesmetį iki kitos žvaigždės Po tavo krūtine žvaigždėlapis Jeigu vesčiau pirštais Užkabinčiau Kasiopėją ją Apversčiau bet nejudu supuosi Grįžulo Ratų vežimaity Per kilometrą nutolusi Jaučiu tavo proksimą Ir skaudulį dydžio sulig kentauru Jo riaumojimu šiurpsta oda Po tavo krūtine yra žemėlapis Kai mus laidos kastuvu Trinksės per upės liniją arteriją Velniop…
Kai išsisukai koją, Galvojau dėl manęs gal Kad slaugyčiau arba Šiaip pavargai vaikščioti Vargai su ramentais Ir manim, nes Po galais, slaugyt nemoku Numarinau net kaktusą Skrudindama duoną Viską sudeginau Vis tiek valgei Na, o ką tau daryt? Penktadienis, sakau Dėl to gal taip Nei ten strėnas, Nei ten širdį maudžia Trylikta, sakei Dėl to gal taip Skani duona Nei sukepus,…
Tu rankas susidėjus meldies Taip pas Vivaldį žiema ateina Tau žvilgsnį aukštyn keliant Neišlaiko įtampos ir išsprogsta vyšnia Keliai skaudžiai remiasi į grindinį Ir vien stebėdamas jaučiu kulminaciją Mirkteli ir nuo tavęs pabėga neklusni blakstiena Kaip meldies taip iš tavo delnų gyvybė Sukepusiom lūpom kartoji ko Vivaldis neparašęs Esi mano įstabiausia atomazga parkritus Samanom klojies kai pušies spygliu prisidengęs Klausaus tavo maldos ir lietum nusišypsau…