Kaip ant palangės paliktas žodis

Taip ir šakos į mano langą esti

Sienose šešėliai besiveliantys į mano sruogas

O aš niekad ir neatsisuksiu

Neduokdie už šešėlio bus rytojus

Neduokdie šešėlio nebus

Braižos aplink langus mano paklydęs

Mano purvinas mano murkiantis

Kutenantis skaudėjimas

 

Ir ta šaka

Laimingas siaubo elementas

Nors imk ir

Nusilaušk

Pasimerkt ant rašomojo stalo

Kačiukų porelę

Kad nužydėję geltonai kutentų

Siaubo elementui iščiaudėt

 

O vis dėlto

Kažkas gražaus tame

Jos alsavime į sieną

Nebaigtoj žinioj

Uždžiūvusiam rašale

Tu po penkiolikos metų

Mano senas siaubo elementas

Sučiauptom lūpom ištardamas

O vis dėlto

Sugrąžini kažką gražaus tame

 

Kažkas trapaus

Kažkas kartaus manajame

Ačiū Dievui

Ir visada

Visada

Kažkas neliečiamo tame

 

Taip ir ieškai savęs

Tik atrandi kitus

Žinia trapiausias skaudžiausiai šeria

Mano murkiančiam išpampusiam

Skaudėjimui

 

Ir vis dėlto

Kažkas tikro tavo delnuos

Pakėlusiuos žodį nuo palangės

Įsodinusiuos jį į šakas

Katros naktim mane šukuoja

Siaubo elementas

Bet

Laimingas

 

N. Letukytė