Kaip ant palangės paliktas žodis
Taip ir šakos į mano langą esti
Sienose šešėliai besiveliantys į mano sruogas
O aš niekad ir neatsisuksiu
Neduokdie už šešėlio bus rytojus
Neduokdie šešėlio nebus
Braižos aplink langus mano paklydęs
Mano purvinas mano murkiantis
Kutenantis skaudėjimas
Ir ta šaka
Laimingas siaubo elementas
Nors imk ir
Nusilaušk
Pasimerkt ant rašomojo stalo
Kačiukų porelę
Kad nužydėję geltonai kutentų
Siaubo elementui iščiaudėt
O vis dėlto
Kažkas gražaus tame
Jos alsavime į sieną
Nebaigtoj žinioj
Uždžiūvusiam rašale
Tu po penkiolikos metų
Mano senas siaubo elementas
Sučiauptom lūpom ištardamas
O vis dėlto
Sugrąžini kažką gražaus tame
Kažkas trapaus
Kažkas kartaus manajame
Ačiū Dievui
Ir visada
Visada
Kažkas neliečiamo tame
Taip ir ieškai savęs
Tik atrandi kitus
Žinia trapiausias skaudžiausiai šeria
Mano murkiančiam išpampusiam
Skaudėjimui
Ir vis dėlto
Kažkas tikro tavo delnuos
Pakėlusiuos žodį nuo palangės
Įsodinusiuos jį į šakas
Katros naktim mane šukuoja
Siaubo elementas
Bet
Laimingas
N. Letukytė