Tilto tekstas

2018 rugpjūčio 28 Tekstai Neda Letukytė

Pareinu per vėlai. Visada taip, todėl gal jau nepadoru sakyti „per vėlai“, nes dabar jau „kaip visada“. Patiltėm pareinu, išlipu stotelėj, kurioj, jei kas ir lipa, tai visi eina į priešingą pusę. Ten, kur mirksi ne griuvėsių Akropolio šviesos. Kur aukštutinis miestas, kurio rampų šviesoj puikiai pasislepia tavo ir mano, jų visų ego. Mūsų aukštutinis miestas kažkodėl kalno papėdėj. Taigi – pareinu. Žemyn nuo tilto nekukliai laša…

Ženklai ir žentai

2018 rugpjūčio 18 Tekstai Neda Letukytė

Lietuvių mitologijoje, vedų raštuose ir Biblijoje apie ženklų ir žentų sąsajas užsimenama ne per daugiausiai. Deja, nesu prisiekusi vedų tyrinėtoja, todėl negaliu apibrėžti to „ne per daugiausiai“, tačiau vis dėlto, remdamasi kukliu savo supratimu apie pasaulį, drįstu teigti, kad ženklai ir žentai kaip tandemas įvardijami retokai, o gal ir niekada. Sunku įsivaizduoti jų, kaip vienas kito papildinių, egzistavimą, pavyzdžiui, Tumbulumbu gentyje. Tris vienas paskui kitą…

Kaip Skruzdėliukas atrado ilgesį

2018 liepos 25 Tekstai Neda Letukytė

Skruzdėliukas jau buvo nutipenęs gerą gabalą kelio, kai pakilo Šiaurys (ar Pietys? Jų jis taip ir neišmoko atskirti) ir reikėjo pasiskubinti, kad sujudęs vėjas neišblaškytų taip skrupulingai rinktų šapelių. Antradienio Saulė jau gulėsi į kopas ir Skruzdėliukas n-ioliktąjį kartą šyptelėjo pats sau, darsyk pasijuokdamas iš neišmanėlių senolių, kurios užsivedusios kartodavo, kad Saulė nakvoja jūroj. Senos tarkos, ką jos išmano. Taip bemintydamas Skruzdėliukas kluptelėjo ties mediniu…

Antras pasikalbėjimas sau

2018 birželio 16 Tekstai Neda Letukytė

Praėjo lygiai metai po to, kai parašiau „Pasikalbėjimą sau“ (jį prisiminti galima čia). Gana keista skaityti jį dabar, kai dalies praėjusį birželį išrašytų jausmų nebeturiu, nes juos vėjas (žinoma, būtinai vėjas) išnešiojo. Bet tuščių stiklainių nėra ko laikyti, tai vartydama metų senumo pergamentus labai aiškiai jaučiu, ko nejautusi tada. Prisipildžiau naujų dalykų ir esu nepaprastai dėkinga už tai, kad netenka skimbčioti kaip ištuštintai skardinei – visada…

Lėtai žolė žaliavo. Ties visatos kraštu

2018 gegužės 26 Tekstai Neda Letukytė

Šią savaitę vėl padariau (ir patyriau, žinoma) keletą nesąmonių. Gal ir norėčiau, kad tai mane nors kiek stebintų,  bet šita viltis jau senokai keli metrai po žeme. Su drauge kalendoriuje ėmėme žymėtis dienas, kada nutinka kokia nesąmonė. Jei nuoširdžiai, baisu ir atsiversti tą kalendorių, jausmas toks, kad šis pavasaris maudyte maudo lavinoje nesusipratimų, praradimų ir žavingų pokštų. Dievas žino, kartais su visu tuo susidoroti būna…

Gyvenimo įvykis 2018-05-04

2018 gegužės 5 Dienoraštis Neda Letukytė

Aš žinau, kad gyvenime būna dalykų, kurių neįmanoma papasakoti: kaip skauda pirmą sykį parsiplojus ant šaligatvio ir įsigijus tikrą randą; kaip jautiesi, kai sako, kad nupjaus šaką obels, kurioje įsitaisęs įsivaizduodavai laukines keliones po džiunglių pasaulį; kaip kankinančiai sopa suprasti, kad iš artimo žmogaus lieka tik šviesa pro bažnyčios vitražo stiklelį; kaip ir kodėl prakaituoja delnai pirmajame pasimatyme ir kada ištinka suvokimas, kad kai kurios…

Nekontroliuojamas tekstas

2018 balandžio 27 Tekstai Neda Letukytė

Apie svarbius dalykus dažniausiai skaitoma iš užrašinės, nes ten jiems ir vieta. Pakalbėti galima apie vestuves ir laidotuves (pastarosios vyksta dažniau), bet svarbūs reikalai… jiems lemta voliotis stalčiuose ar dar neišgimdytiems suptis minčių placentoje. Keletą jų savy nešiojausi solidžią savaitę, bet kaip nevyko tas gimdymas „į stalčių“, taip nevyko. Nutariau pasikliauti liaudyje sklandančia išmintimi, kad kai nebesusitvarkai jovalo galvoje, tai reikia susitvarkyt bent jau jovalą…

Dienoraštis, parašytas durnių laive (2018 m. balandžio 12 d.)

2018 balandžio 12 Dienoraštis Neda Letukytė

Kai jau reikia keltis į rytinę paskaitą, pavėluotai ateina suvokimas, kad pusę dviejų nakties su drauge žiūrėti juokingus vaizdelius nebuvo toks jau išmintingas sprendimas. Kita vertus, buvo neįtikėtinai smagu kvatotis taip, kad galiausiai su visais patalais išvirtau iš lovos ir sukritusi ant grindų iš pažiūros atrodžiau kaip trūkčiojantis kokonas. O prasidėjo viskas nuo nekalto pastebėjimo. Pakontempliavusios (labai „prabangus“ žodis, atkreipkite dėmesį) apie savo patirtis, atradimus…

Laimingo gimtadienio linki ir muzikinį sveikinimą siunčia…

2018 kovo 31 Tekstai Neda Letukytė

Šiandien savo gimtadienį švenčia vienas svarbiausių žmonių mano gyvenime. Na, „švenčia“ – per skambiai pasakyta. Kiek žinau, mano mylima draugė (ir sugyventinė jau antrus metus) dabar kepa Velykų pyragus ir neturi laiko tokiems niekams kaip gimtadienio vakarėliai. Vis dėlto, jei tik galėčiau, būtinai jai tokį surengčiau, bet kadangi šiandien reikia rūpintis dar ir margučiais, tai pasistengsiu paruošti vakarėlį štai čia, pakviesdama kiek galima daugiau žmonių…

Tavo nuostabus Dievas

2018 kovo 21 Poezija Neda Letukytė

Na tai laimei kad jis Mano Dievas turiu omeny Dar moka melstis Ir melsdamas kelia akis   Jas varto stebėdamas Kaip ne per gėlynus einu Per vasario pliurzę Meldžia nepaslydimo   Na tai laimei kad jis Girdi kaip kvėpuoju Tavo kuždėjimą Į ausies kriauklę girdi   Nelyginant jūra ošia Išplaukia žodžiai Pagaunantys kaskart kai Užkliūnu už kito gyvenimo   Kaskart kai jau krisiu Mano Dievas…