Žemėlapis

2017 liepos 23 Poezija Neda Letukytė

Po tavo krūtine yra žemėlapis Jai kilnojantis mudu pasislenkam Per vieną šviesmetį iki kitos žvaigždės Po tavo krūtine žvaigždėlapis   Jeigu vesčiau pirštais Užkabinčiau Kasiopėją ją Apversčiau bet nejudu supuosi Grįžulo Ratų vežimaity   Per kilometrą nutolusi Jaučiu tavo proksimą Ir skaudulį dydžio sulig kentauru Jo riaumojimu šiurpsta oda   Po tavo krūtine yra žemėlapis Kai mus laidos kastuvu Trinksės per upės liniją arteriją Velniop…

Dienoraštis: 2017 liepos 7 – 9 d.

2017 liepos 12 Dienoraštis Neda Letukytė

Man patinka šunys. Ypač tais momentais, kai nesikuisdami, nedūsaudami ir nesiversdami per galvą guli šalia, kartu su manimi klausosi muzikos, stebi, kaip rašau ar skaitau. Kiek jau jų turėjau, visi taip sugebėjo ir man atrodė, kad jie žino, kas man reikalinga, maža to, mus siejo tas pats skonis muzikai ir knygoms. Galbūt dėl to, nepaisant mano nuolatinio tauškimo ir daugybės galvoje besisukančių, tik ne visada…

Penktadienis 13

2017 liepos 3 Poezija Neda Letukytė

Kai išsisukai koją, Galvojau dėl manęs gal Kad slaugyčiau arba Šiaip pavargai vaikščioti   Vargai su ramentais Ir manim, nes Po galais, slaugyt nemoku Numarinau net kaktusą   Skrudindama duoną Viską sudeginau Vis tiek valgei Na, o ką tau daryt?   Penktadienis, sakau Dėl to gal taip Nei ten strėnas, Nei ten širdį maudžia   Trylikta, sakei Dėl to gal taip Skani duona Nei sukepus,…

Suskaičiuota naktis (humanitaro aritmetika)

2017 birželio 27 Tekstai Neda Letukytė

Jeigu naktis būtų trijų šimtų kvadratinių metrų, ji visiems patiktų. Gyventi taptų kur kas paprasčiau, nes, po galais, tik trys šimtai. Tai, kas yra suskaičiuojama ir pamatuojama, žmonėms patinka. Jie gali sverti ir lyginti, pilstyti savo skaičius į kairę ir į dešinę, nes skaičiai neklysta, jie tik skaičiuoja. Kelintas namas, kiek metų, koks plotas ir keli šimtai kilometrų – vis skaičiuojantys skaičiai, kurie neįpareigoja galvoti….

Pasikalbėjimas sau

2017 birželio 18 Tekstai Neda Letukytė

Pasirodo, šitaip ant galvos nugriūna birželis, šitaip išsišluoja priemenes ir vaikštinėja ramus tykus po kiemą, kol tu dar bandai susivokti, iš kur ir kaip čia atsidūrei. Čia, šitame laike, šitoje žolėje. Kartu su vasara po truputį atsigabena ir suvokimas, kad dar vieni metai baigti (besimokančiųjų išmislas juos skaičiuoti nuo rudens lig rudens) ir suarchyvuoti atminties stalčiukuose. Ar jau tvarkingai sudėlioti? Dėl pačių įvairiausių savo patirčių…

Malda virš samanų

2017 birželio 7 Poezija Neda Letukytė

Tu rankas susidėjus meldies Taip pas Vivaldį žiema ateina Tau žvilgsnį aukštyn keliant Neišlaiko įtampos ir išsprogsta vyšnia Keliai skaudžiai remiasi į grindinį Ir vien stebėdamas jaučiu kulminaciją Mirkteli ir nuo tavęs pabėga neklusni blakstiena Kaip meldies taip iš tavo delnų gyvybė Sukepusiom lūpom kartoji ko Vivaldis neparašęs Esi mano įstabiausia atomazga parkritus Samanom klojies kai pušies spygliu prisidengęs Klausaus tavo maldos ir lietum nusišypsau…

Sapnas gegužio pusny

2017 gegužės 25 Poezija Neda Letukytė

Tik vieną dainą Mokėjau apie mūsų Susitikusias rankas Ir būsimo birželio svorį   Apie nesušluotas alyvas Ir mano paikumą Kad tu tik dėl manęs Išpuošei pavasario menes   Tuo metu kai skleidės Tuo metu kai tarpo Tuo metu kai Merkys Dzūkiją šventino   O Vilniuj kaštonai Prie prezidentūros Žiedais krapija Palaimingai sninga   Praeisi nestabtelėjęs Nė nepamatysi Kaip gegužio pusny Mes užmiegam   Žiedų prisisėmęs…

Kokia gali būti

2017 gegužės 16 Tekstai Neda Letukytė

Tai kokia gi tu gali būti, kai apkabinusi draugė, galima sakyti, susmenga tavo glėbyje ir alpdama iš laimės sumekena „pagaliau“.  Kokia gali būti, kai per tas dešimt minučių, kol renkiesi knygas bibliotekoje, bičiulė nupina tau gėlių vainiką ir iškilmingai užmauna jį ant tavosios makaulės it kokią karūną, itin šventą ir stebuklingą ženklą, po kuriuo – iškart karalienė, kitaip ir nepasakytum. Kokia gi gali būti, kai…

Durnystė

2017 gegužės 14 Miniatiūros Neda Letukytė

Ar aš aklas, ar durnas, kad kai matau, kaip tavo nuo visų filosofijų išvargęs pakaušis remiasi į n-iolikto autobuso stiklą, beprotiškai noriu sušnabždėti, kad tavoji begalvė galva yra pati gražiausia mano kada nors matyta galva… bet, žinoma, tyliu. O, kaip būtų gerai, kad patylėčiau! Ir vėl išspjaunu nesąmonę, Dieve, kokią nesąmonę! Sakau, arbūzai – daržovės. Kurių galų čia tie arbūzai? Atleisk man, žiopliui, kad sėdėdamas…

Skaitymai: „2017-ieji poetiškai”

2017 gegužės 12 Poezija Neda Letukytė

Eilėraščių „Vyšnios šakelėj”, „Pavasarį zylėms!” ir „Viso gero” skaitymai „Naujosios Romuvos” renginyje „2017-ieji poetiškai”. Šitaip pasitinkam jau rytoj prasidėsiantį „Poezijos pavasarį’17” !