Laikas nusuktu sprandu

2017 gegužės 11 Miniatiūros Neda Letukytė

Nepaliaujamai tiksi laikas. Ritasi nuo kalno. Galvotrūkčiais. Galbūt nusisuks sprandą, o gal ir ne. Negražu linkėti pikto, bet jei taip nutiktų ir laiką reikėtų gipsuoti, aš turėčiau papildomą amžinybę pažinti tavo akims. Dar pusę amžinybės arbatos puodeliui prie stalelio su tavimi. Ir trečdalį amžinybės aklam žavėjimuisi tavo besiplaikstančia suknele. O, jeigu laikas nusisuktų sprandą! Aš beviltiškas egoistas ir velniop – man tai patinka. Sakyčiau, netgi…

Viso gero

2017 gegužės 8 Poezija Neda Letukytė

Pirma nulis trys Ir iš viso į vìsa Mūsų rankos Turbūt susipins   Pins žodžius ir Vašku jie tekės Išvarvės be virvės Mes į vìsa   Vìsa kìta niekai Mano tobula Dievas ugnį Lipdo matai   Be penkiolikos trys Jo delnuose mes Tik smilkstanti žvakė Ir vìsa kìta   Iš viso į vìsa Iš vieno į du Viso gero Mes mirštam   Šiąnakt degimu  …

Dienoraštis: 2017 gegužės 2d.

2017 gegužės 2 Dienoraštis Neda Letukytė

Mano kojos palaimingai ištiestos, galva remiasi į žalsvą kambario sieną, o rankos kvepia apelsinais. Sėdžiu ir galvoju, kad gyvenimas yra geriausia, kas man kada nors nutiko… Vienuoliktą valandą ryto (neteiskite už žodžio „rytas“ vartojimą šiame kontekste) linguoju senamiesčio gatvelėmis savo violetiniu kaptonėliu primindama žydintį kroką. Į suknutę įsegtas pagal muzikos ritmą maskatuoja raudonas katinukas (suprask – segė), o taktą jam diktuoja mano ausyse skambanti papaparam…

Dienoraštis: 2017 balandžio 23d.

2017 balandžio 23 Dienoraštis Neda Letukytė

Vakar namo parsirandu vėliau nei ant miesto atsigula tamsa. Juk draugai nebūtų draugai, jei po neįsivaizduojamai varginančios savaitės neišvilktų manęs į miestą, kažin kokį alubarį pilko pastato rūsyje, vien tam, kad pakratyčiau savo ševeliūrą kartu su augalotais vyriškiais, barzdas merkiančiais į alaus sklidinus bokalus. Jūs žinote, kad aš esu aš, todėl: 1) taip, aš turėjau visą dieną susiruošti ir taip, užmigau prie kompiuterio. Pakirdau tik…

Dienoraštis: balandžio 17d. (Velykos)

2017 balandžio 17 Dienoraštis Neda Letukytė

Tikriausiai dar niekada nejaučiau tiek meilės pasauliui, kiek pastarąją savaitę. Galbūt todėl, kad po to, kai lovoje prabudau su didžiule adata ties kojomis, po to, kai man tik sėdus už automobilio vairo neapdairi moteriškė vos neišsiunčia manęs jei ne į kitą pasaulį, tai bent jau į policijos komisariatą, po to, kai milžiniškas varveklis tiltui pasako viso gero ir nukrenta per milimetrą nuo mano galvos, aš…

Pavasarį zylėms!

2017 balandžio 6 Poezija Neda Letukytė

Kai pakils zylutės Sparnais nuglostys vėją Kutens dangų ir jam Jam beliks lyti   Matyti kaip nulyja Zylutė leidžiasi Merkiasi vakaras Vandeniu per blakstienas   Ausy zylutė zylina Aš lašelis ant tavo nosies Kai zylutė išgers lašelį Jos krūtinėj sprogs pavasaris   Prisėdau prie kovo Su zyle plaukuose Jis juos kerpa jau Tris pavasarius laukta skrydžio   Prisėdau prie kovo Šilčiau nei šilta Jis nukirpo…

Dienoraštis: 2017 balandžio 4d.

2017 balandžio 4 Dienoraštis Neda Letukytė

Diena prasideda pagalbos šauksmu į bičiulių varpines: neškit šen žiogelius, nes mano marškiniai nesusiskliaučia taip, kaip turėtų. Kažkokie nuoširdžiai atviri šiandien, sako, pavasaris. Gerai, gerai – vežu. Ne, visgi ne. Žiogelio man niekas taip ir neatgabena, bet draugės kūrybininkės nebūtų draugės (ir tuo labiau kūrybininkės), jeigu per penkiolika minučių su pleistru nesukabintų mano marškinių iškirptės taip tvirtai ir sumaniai, jog nė nepastebėsi, kad čia imtasi…

Dienoraštis: 2017 balandžio 1d.

2017 balandžio 1 Dienoraštis Neda Letukytė

Jeigu jau sąžiningai, tai vienu metu būti gera studente, gera dukra, gera drauge, gera savanore ir dar plius minus normaliai funkcionuojančiu organizmu ne visada būna labai lengva. Kartais net bandant tai padaryti pinasi kojos, o ką jau kalbėti, kai iš tiesų žygiuoji įtemptu lynu. Iš patirties galiu teigti, kad visi šie titulai ir pareigos paprastai kits kitam netrukdo, bet kai jau įsisuka karuselė, tai tik…

Senasieliams

2017 kovo 27 Tekstai Neda Letukytė

Močiutė sako, kad jos name yra septyniolika durų. Tai nėra faktas, kurį konstatuotum žmogui, su kuriuo ką tik susipažinai. Greičiausiai nutylėtum ir apie tai, kad esi pratęs vasarą miegoti užsitempęs pūkinę kaldrą, dėl visa ko šalimais pasidėjęs pledą. Lažinuosi, nė į galvą neateitų apie tai pasikalbėti, nors gal ir be reikalo. Kas iš to, kad susipažindami sužinom, iš kokio kaimo kilęs pašnekovas, kas iš to,…

Flying Baloon

Kaip

2017 kovo 21 Poezija Neda Letukytė

Kakavos puodelyje Kaip citrinos žievelėje Kaip boružės taškelyje Kaip medienos šerdelėje   Visko po truputį       Truputį Jūsų palaikymo „Neperskaitytiems laiškams” reikėtų anava ČIA. Trupančio trupučio