mamai Šitas pavasaris buvo Žiedai iš Dievo saujos ant tavo plaukų tavo rankose Jos buvo pilnos vandens Kaip kasryt nešventinto Bet tyresnio už mano Išverktų akių džiaugsmą Į mane ėjai vienintelė basa nes niekas kitas į mane toks nuogas neateitų Per pavasarį pavargom Bet tu nesiliovei lubinais kvepėt su žiedais sruogose pažertais iš Dievo saujos N.Letukytė
Neperskaityti laiškai
Neda Letukytė
Esu Neda Letukytė ir kartais rašau. Gal net ne kartais. Šiame gyvenimo etape parašau daugiau akademinių žodžių, o užvis daugiausia – elektroninių laiškų, iš kurių atkeliauja tekstai jaunimo kultūros žurnalui „Pašvaistė“, kuriame redaktoriauju.
Kas netelpa į laiškus ir trumpas žinutes, tampa tinklaraščio dalimi. Tiesa, didžioji dalis tekstų – jau archyviniai, bet vis dar aktualūs; dar ir šiandien pasakojantys jauno žmogaus istoriją: nuo nedrąsių poetinių bandymų iki publikacijų, nuo pirmųjų iššūkių suaugusiojo kelyje iki plačios šypsenos radus širdies namus.