Vyrai obuoliauja

2021 17 balandžio Poezija Neda Letukytė

Jau buvo į rugpjūčio galą Išėjo vyrai obuoliaut Ir saulė ritos it nuo stalo Kai nei paimti, nei pagaut Mergaitės kramtėm smilgos šapą Bet saulės juk rūpėjo atsikąst, Kad vyrai taip atgnybtų kraštą – Jei jau išėjo šįryt obuoliaut Langinės atdaros virpėjo Nuo jų netylančių dainų Mergaitės blaškės tartum vėjas Gal tai rugpjūtis kėlė ant sparnų Gulėjom tąkart pievoj basos Ir mintijo katra balsu Kad…

Grumstinis

2021 28 vasario Poezija Neda Letukytė

Per tirpstantį sniegą Ištrūksta žemės kvapas Primena Nuo tų su kuriais neišsiskirsim Mus atskirs laikas Ir žemė Kurios kvapas kaip per atlydį Kai eižėja įtikėjimas Kad yra kažkas pastovaus Kai pažliugusioj samanoj Pirmiau gyvybės Randasi viltis Kraujo sūnums ir dukroms Čia niekas nepriklauso Ir vis tiek kiekvienas grumstas Yra apie žmogų Gal todėl pirmą kartą Ant motinos krūtinės Besiilsintis kūdikis Irgi kvepia žeme

Kūnas

2020 26 rugpjūčio Poezija Neda Letukytė

Obuolio sėklytės kaip kūnas Sunokstantis į du mėnulius Iš jų suprantu kad visko yra pusė Ir ta tamsioji it sėklos naktį Iš čia atsiveria sidabrinis vaizdas Į luobele atsiremiančią ribą Naktį kūnas stiebias į obelis Katros raškomos nuo mėnulio rago Jo irgi tik pusė Kaip šitos žemės, kaip saldinukų pievos Kurią pereini ir nelieka Nei rudens, nei ką pasakyt Obuolio sėklytės kaip kūnas Dalinamas dviem…

Tėvystei

2020 13 balandžio Poezija Neda Letukytė

Dar nepasakojau Man matosi tėvo dukros Plaukais siekiančiais žemės šerdį Spalvos kaip perdžiūvus žolė Rytais neapkabintos pravirksta Naktim nepaguostos užeina Kai rašau man kužda Savo maldas diktuoja Supk ant kelių jas tėve Kviesk prie stalo Užkloto naktiniais marškiniais Tai balčiausia ką turime Ir dar dukrų rankas Pilk midaus tėve Jos nuo piliakalnių žiūri Man rieškučias prirauda Trokštu ir geriu prigeriu Tėve glostyk dukras Išsupk paklodėse…

Mėlynas

2020 8 balandžio Poezija Neda Letukytė

Esu geriausias draugas Mėlynas šuo prie jūros Jos atspindžiai atsimuša Nelyginant bangos plaukuos Kaip tėvų žemė esu Niekad neliesta tik jausmu Bekraštė iki pievos galo Už kurio lig mėnesienos loja Proskynoj draugas randa šunį Baltą kaip dobilai kraujuoja Tirpstantį atokaitoj geriausią draugą Kvepiantį rugpjūčiu po lietaus Jis myli Kuris Nagi tas Mėlynas Tėvų žemėj alsuojančioj Minkšti krokų patalai Nuo jų atsiveria vaizdas Į debesis kaip…

Be pavadinimo (iš 65 psl.)

2019 15 spalio Poezija Neda Letukytė

Šokių šaukliai ir pamišę svajokliai Nusilenkia rūkui kai ima dainuoti Ir plešia net plyšta rudens patalai Kol nesninga juk viskas atrodo juokais Už rūko dar tavo blakstienos pakimba Vis šukuodamos tylą kaip reta ritmingai Iki priešaušrio tiksi vos šešios minutės Vis nesninga vadinasi galim pabūti Lauką lengva matuoti mažybiniais tango Žvaigždžių mizanscenom nors ir be galo Tvorom pokši girtas bemiegis rugsėjis Besniegis šis rytas ir…

Raškymas

2019 22 rugsėjo Poezija Neda Letukytė

Atrodė, kad tai – paskutiniai šiaurinio dangaus debesys Nusiganę jie godžiai krito ant putojančių versmių Gėrė iki pamišimo, kol pakilo laumių plaukai Vėjas plėšte išplėšė jų pasijonius Šie iš baimės perbalusiais pūkais kilo į šiaurę Už poliarinio rato, prie likusio debesies Tu stovėjai verandoj medinėm grindim Nuo botų lašėjo purvinas rudens fiasko Kai nusilenkdamas laumių beprotystei tepasakei Dievas mato – Aš tik norėjau nuraškyt tau…

Balto lapo simfonija

2018 31 gruodžio Poezija Neda Letukytė

Balto lapo simfonijoj Neužsirašo istorija Neužsilieka Vaterlo Nekrenta gruodis Debesų atplaišom Nesusitinka rankos Mūsų rankos Tik mažyčiai Netyčia nugirsti šešėliai Atgula balto pokaičio Simfonijai sugriežiant Vakarykštį tvaną Mūsų mažas paukštukas Jame nepakilo Taip ir neperskrido Nematomos ribos Trys kvėptelėjimai Iki drąsos Drąsa bailiams Ir apkabinimai ginkluotiems Vėjas nepaeinantiems Muzika kurtiesiems Užsirašo istorijomis Kol balto lapo simfonija Tuščiai gaudžia Už nepakilusį paukštį Jam šiąnakt išauga sparnai…

Eilėraštis netoli namų

2018 20 gruodžio Poezija Neda Letukytė

Jauti už mūsų nugarų Kažkaip beviltiškai tyku Ir tylim aš Ir tylim tu Suspaudžia lūpas nuo garsų   Juk taip beviltiškai artu Tik pėdos dvi iki namų Kol tylim aš Kol tylim tu Pasensta mamos nuo šnekų   Už mūsų kibiras natų Užstrigęs vėjui tarp kasų Bet tylim aš Bet tylim tu Tarp pasikorusių eilių   Juk pėdos dvi iki namų Kur sukas mamos tarp…

Laimingas siaubo elementas

2018 14 gruodžio Poezija Neda Letukytė

Kaip ant palangės paliktas žodis Taip ir šakos į mano langą esti Sienose šešėliai besiveliantys į mano sruogas O aš niekad ir neatsisuksiu Neduokdie už šešėlio bus rytojus Neduokdie šešėlio nebus Braižos aplink langus mano paklydęs Mano purvinas mano murkiantis Kutenantis skaudėjimas   Ir ta šaka Laimingas siaubo elementas Nors imk ir Nusilaušk Pasimerkt ant rašomojo stalo Kačiukų porelę Kad nužydėję geltonai kutentų Siaubo elementui…