Balto lapo simfonija

2018 31 gruodžio Poezija Neda Letukytė

Balto lapo simfonijoj Neužsirašo istorija Neužsilieka Vaterlo Nekrenta gruodis Debesų atplaišom Nesusitinka rankos Mūsų rankos Tik mažyčiai Netyčia nugirsti šešėliai Atgula balto pokaičio Simfonijai sugriežiant Vakarykštį tvaną Mūsų mažas paukštukas Jame nepakilo Taip ir neperskrido Nematomos ribos Trys kvėptelėjimai Iki drąsos Drąsa bailiams Ir apkabinimai ginkluotiems Vėjas nepaeinantiems Muzika kurtiesiems Užsirašo istorijomis Kol balto lapo simfonija Tuščiai gaudžia Už nepakilusį paukštį Jam šiąnakt išauga sparnai…

Dienoraštis: 2018 m. gruodžio 20 d. Vėl ištikusios žiemos istorijos

2018 20 gruodžio Dienoraštis Neda Letukytė

Perpildytame troleibuse nėra kuo kvėpuoti, bet ir įsikibti niekur nereikia, minia šalikuotų keleivių mane tiesiog laiko. Svajoju apie šaltą gruodžio orą, svarstau, dėl ko kiekvienas iš šių paniurėlių šiandien keliauja perkreiptu veidu. Gal darbe nepasisekė, gal žmona išdavė, gal siuntinys vėluoja…o gal kas spardo? Garbės žodis, nu spardo kažkas. Apsidairau (kiek tai įmanoma apsivyniojus skarą iki akinių rėmelio) ir pastebiu tokią ponių ponią, kuri sėdi…

Eilėraštis netoli namų

2018 20 gruodžio Poezija Neda Letukytė

Jauti už mūsų nugarų Kažkaip beviltiškai tyku Ir tylim aš Ir tylim tu Suspaudžia lūpas nuo garsų   Juk taip beviltiškai artu Tik pėdos dvi iki namų Kol tylim aš Kol tylim tu Pasensta mamos nuo šnekų   Už mūsų kibiras natų Užstrigęs vėjui tarp kasų Bet tylim aš Bet tylim tu Tarp pasikorusių eilių   Juk pėdos dvi iki namų Kur sukas mamos tarp…

Tilto tekstas

2018 28 rugpjūčio Tekstai Neda Letukytė

Pareinu per vėlai. Visada taip, todėl gal jau nepadoru sakyti „per vėlai“, nes dabar jau „kaip visada“. Patiltėm pareinu, išlipu stotelėj, kurioj, jei kas ir lipa, tai visi eina į priešingą pusę. Ten, kur mirksi ne griuvėsių Akropolio šviesos. Kur aukštutinis miestas, kurio rampų šviesoj puikiai pasislepia tavo ir mano, jų visų ego. Mūsų aukštutinis miestas kažkodėl kalno papėdėj. Taigi – pareinu. Žemyn nuo tilto…

Vakaras

2017 31 gruodžio Poezija Neda Letukytė

Jeigu sakytų pakartoti pasaulį Prasidėčiau nuo vakaro Viskam jau pasibaigus Kai pradžiai net prasmės nėra   Tai būtų vakaras kuriame snigtų Pustydamas pasaulis susikurtų tylą Tik niekas nė nepastebėtų Per daug skubėtų laužą kurti tau   Viską kartočiau nuo ano galo Smilkstančių pušų kvapo Atsiradusio dar iki visatos Nosį kutenančiam vakarui   Tai tas vakaras kada Prasidėčiau muzikine dėžute Skambėčiau po užsklandos po poezijos Nors…