Na tai laimei kad jis
Mano Dievas turiu omeny
Dar moka melstis
Ir melsdamas kelia akis
Jas varto stebėdamas
Kaip ne per gėlynus einu
Per vasario pliurzę
Meldžia nepaslydimo
Na tai laimei kad jis
Girdi kaip kvėpuoju
Tavo kuždėjimą
Į ausies kriauklę girdi
Nelyginant jūra ošia
Išplaukia žodžiai
Pagaunantys kaskart kai
Užkliūnu už kito gyvenimo
Kaskart kai jau krisiu
Mano Dievas varto akis
Įpučia gyvybės
Iš vasario išeinu žydinti
Merkia akį tas
Kurį turiu omeny
Tu pagausi
Ties kampu už vasario
Kitą gyvenimą
Kitą ją
Dievas sako
Mane
O tarp pirštų
Jau nieko
Jau tuščia
Pavasaris
N.Letukytė