Tie, kur su vyturiu pakyla,
Ir tie, kur meldžiasi stabams,
Kurių virtuvėj kepa blynai,
Ir tie, kurie šią naktį verks.

Visi, kurie gamina šaukštus,
Ir tie, kur verda dešreles,
Kurių namuose žydi gėlės,
Ir tie, kurie kalnuos akis užmerks.

Šitie, kur plaukioja kanojom,
Visi, kurie ant arklio joja,
Ir tie, kurie augina tris šunis,
Visi, kurie namo sugrįžt bandys.

Tie, kur vadovauja restoranams,
Visi, kur tiesiantys gatves,
Ir tie, kurie prieš saulę markstos,
Kurių kiemeliuos vėl žolė sužels.

Visi jie laukiantys stebuklų,
Ir laukia, kol jų kojinės išdžius,
Visi lig vieno – jie tik žmonės,
Jų nei anksčiau ir nei vėliau nebus.

N.Letukytė